Kai pirmą kartą nusprendžiau įsigyti išmanųjį laikrodį, „Garmin“ buvo tik vienas iš daugelio pasirinkimų. Tačiau po ilgų svarstymų, apžvalgų skaitymo ir draugų rekomendacijų, nusprendžiau, kad būtent jis turėtų tapti mano treniruočių partneriu. Dabar, praėjus metams nuo šio sprendimo, jaučiuosi turintis pakankamai patirties, kad galėčiau pasidalinti savo įspūdžiais.
Pirmi iššūkiai: ar išvis suprasiu, ką jis gali?
Kai tik pradėjau naudoti „Garmin“, jaučiausi tarsi būčiau nusipirkęs mažą superkompiuterį ant riešo. Pradinė konfigūracija atrodė šiek tiek sudėtinga – tiek daug funkcijų, nustatymų ir galimybių! Pripažinsiu, pirmąją savaitę praleidau daugiau laiko skaitydamas instrukcijas ir naršydamas „Garmin Connect“ programėlėje nei sportuodamas.
Didžiausią galvos skausmą kėlė visų šių funkcijų prasmė: VO2 max, streso lygio stebėjimas, kūno baterija, treniruočių apkrovos analizė. Atrodė, kad laikrodis žino apie mano kūną daugiau, nei aš pats! O kur dar GPS, maršrutų planavimas ir žemėlapiai? Iš pradžių maniau, kad viskas skirta tik profesionalams, bet ilgainiui supratau, kad kiekvienas rodiklis gali tapti naudingu įrankiu.
Ką išmokau per metus: laikrodis, kuris augina motyvaciją
Po mėnesio naudojimo laikrodis tapo ne tik mano treniruočių, bet ir kasdienio gyvenimo dalimi. Kiekvienas rytas prasidėdavo nuo smalsumo – koks mano miegas, koks streso lygis? Pasirodo, „Garmin“ puikiai seka ne tik fizinį aktyvumą, bet ir bendrą savijautą.
Bėgimai su „Garmin“ laikrodžiu buvo kitokie. GPS tikslumas, greičio rodmenys, širdies ritmo analizė – viskas, ko reikia norint stebėti progresą. Kai pradėjau treniruotis pagal jo pateiktas rekomendacijas, pastebėjau, kad mano ištvermė ir greitis tikrai pagerėjo. Be to, jis nuolat ragino mane daryti pertraukas, kai treniruočių apkrova tapdavo per didelė, o tai padėjo išvengti pervargimo.
Vienas smagiausių dalykų – pasiekti savo žingsnių tikslą. Kai laikrodis pradeda vibruoti, pranešdamas, kad pasiekei dienos tikslą, jausmas tikrai geras. O jei tą dieną buvai tingesnis, „Garmin“ mandagiai paragins pajudėti. Iš pradžių tai erzino, bet ilgainiui pradėjau jausti savotišką pareigą.
Ar jis tikrai vertas savo kainos?
„Garmin“ laikrodžiai nėra pigūs, ypač jei renkatės modelį su daugiau funkcijų. Tačiau po metų galiu drąsiai pasakyti – jis tikrai vertas kiekvieno euro. Laikrodis ne tik padėjo pagerinti mano fizinę formą, bet ir tapo puikiu savęs stebėjimo įrankiu. Kiekvieną dieną sužinau ką nors naujo apie savo kūną ir savijautą, o tai padeda priimti protingesnius sprendimus tiek treniruočių, tiek poilsio metu.
Beje, jei esate technologijų entuziastas, jums tikrai patiks gilintis į visus šiuos duomenis. Tačiau net jei nesate labai smalsus, laikrodis vis tiek atliks puikų darbą, pranešdamas tik tai, kas svarbiausia – ar šiandien galite spausti maksimaliai, ar geriau praleisti ramų vakarą.
Galiausiai, kaip sakoma, „Garmin“ ne tik rodo laiką, bet ir leidžia suprasti, kaip efektyviai tą laiką praleidi. O jei kartais jis pasako, kad jūsų kūno baterija beveik tuščia, gal ir nereikia trečią kartą užsisakyti kavos.