Šiuolaikinė odontologija Lietuvoje yra pasiekusi tokį lygį, kai dantų implantacija nebėra laikoma išskirtine ar itin rizikinga procedūra, o veikiau standartiniu prarastų dantų atkūrimo metodu. Visgi demografinė situacija šalyje ir visuomenės senėjimas lemia tai, kad vis didesnė dalis pacientų, besikreipiančių dėl implantacijos, turi vienokių ar kitokių gretutinių sveikatos sutrikimų. Lietuvoje, kur sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu išlieka aukštas, dažnam pacientui kyla natūralus klausimas – ar mano sveikatos būklė leidžia atlikti šią procedūrą saugiai? Neretai žmonės, remdamiesi pasenusia informacija ar nepagrįstais mitais, atsisako gyvenimo kokybę galinčio pagerinti gydymo, manydami, jog jų lėtinė liga yra griežtas nuosprendis dantų atkūrimui.
Realybė yra gerokai niuansuotesnė, o medicina per pastaruosius dešimtmečius perėjo nuo kategorinio draudimo prie rizikos valdymo modelio. Gydytojai specialistai pabrėžia, kad absoliučių kontraindikacijų dantų implantacijai yra santykinai nedaug, o didžioji dalis lėtinių ligų, jei jos yra kontroliuojamos ir prižiūrimos, netampa kliūtimi sėkmingam gydymui. Svarbiausias veiksnys šiuo atveju tampa ne pati diagnozė, o paciento būklės stabilumas bei glaudus bendradarbiavimas tarp chirurgo odontologo ir šeimos gydytojo ar kitų sričių specialistų: tikslus anamnezės surinkimas ir pasiruošimas leidžia minimizuoti komplikacijų tikimybę iki statistinės normos ribų.
Cukrinis diabetas: kontrolė yra sėkmės raktas
Viena dažniausių lėtinių ligų, dėl kurios pacientai nerimauja planuodami vizitą pas odontologą, yra cukrinis diabetas. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei šimtui tūkstančių gyventojų, todėl tai yra kasdienė klinikinė realybė. Pagrindinė rizika, susijusi su diabetu implantacijos metu, yra sutrikusi mikrocirkuliacija ir lėtesnis žaizdų gijimas, kas teoriškai gali padidinti infekcijos riziką ar lemti implanto atmetimą. Tačiau moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad diabetas nėra nuosprendis: viskas priklauso nuo glikemijos kontrolės lygio.
Svarbiausias rodiklis, kurį vertina gydytojai, yra glikuotas hemoglobinas (HbA1c). Jei šis rodiklis neviršija rekomenduojamų normų ir pacientas atsakingai vartoja vaistus bei laikosi dietos, implantacijos sėkmės rodikliai praktiškai nesiskiria nuo sveikų žmonių statistikos. Rizika tampa reali tik tuomet, kai diabetas yra negydomas arba sunkiai kontroliuojamas – tuomet sutrinka kaulo integracijos procesai. Tokiais atvejais pacientams rekomenduojama pirmiausia stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir tik tuomet planuoti chirurgines intervencijas. Be to, sergantiesiems diabetu dažnai skiriama specifinė antibiotikų profilaktika, siekiant papildomai apsaugoti operacinę sritį nuo infekcijų.
Širdies ir kraujagyslių ligos: baimė dažnai didesnė už riziką
Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, didelė dalis pacientų vartoja vaistus kraujospūdžiui reguliuoti arba yra patyrę kardiologinių incidentų. Hipertenzija (aukštas kraujospūdis) pati savaime nėra kliūtis implantacijai, jei ji yra valdoma vaistais. Chirurginės procedūros metu naudojami vietiniai anestetikai, kurių sudėtis parenkama individualiai – sergantiesiems širdies ligomis dažnai naudojami preparatai su mažesniu adrenalino kiekiu arba visai be jo, siekiant išvengti papildomo širdies krūvio.
Svarbu suprasti, kad didžiausią pavojų kelia ne pati procedūra, o nevaldomas stresas ir skausmas, kurie gali išprovokuoti kraujospūdžio šuolį. Todėl moderniose klinikose, tokiose kaip Forum Dentis klinika, ypatingas dėmesys skiriamas paciento paruošimui ir raminimui, o prireikus taikoma sedacija. Pacientams, kurie yra patyrę miokardo infarktą ar širdies operaciją, rekomenduojama palaukti bent šešis mėnesius prieš atliekant planines dantų implantacijos procedūras, tačiau praėjus šiam reabilitaciniam laikotarpiui ir stabilizavus būklę, gydymas yra visiškai saugus.
Kraujo krešėjimo sutrikimai ir antikoaguliantai
Dar viena dažna dilema kyla pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus ar antiagregantus). Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad prieš bet kokią chirurginę intervenciją šiuos vaistus būtina nutraukti, tačiau šiuolaikinė medicina į šį klausimą žiūri kitaip. Savavališkas vaistų nutraukimas gali sukelti tromboembolijos riziką, kuri yra nepalyginamai pavojingesnė gyvybei nei galimas kraujavimas iš dantenos.
Daugeliu atvejų, ypač atliekant standartinę implantaciją, vaistų nutraukti nereikia arba jų dozė koreguojama minimaliai, konsultuojantis su kardiologu. Odontologai turi efektyvių priemonių sustabdyti vietinį kraujavimą – naudojamos specialios hemostatinės kempinėlės, siūlės ir kiti metodai. Sprendimas visada priimamas individualiai: vertinama trombozės rizika prieš kraujavimo riziką. Pacientams griežtai draudžiama patiems keisti vaistų dozavimą be gydytojo nurodymo, nes tai gali turėti fatališkų pasekmių.
Osteoporozė ir kaulų tankio vaistai
Osteoporozė, liga, kuriai būdingas kaulų retėjimas, dažniau paliečia vyresnio amžiaus moteris. Nors ši liga turi įtakos bendrai kaulų būklei, ji automatiškai nereiškia, kad žandikaulio kaulas yra netinkamas implantacijai. Sėkminga osteointegracija (implanto prigijimas) vyksta ir sergant osteoporoze, tiesiog gijimo laikotarpis gali būti šiek tiek ilgesnis.
Didesnį susirūpinimą odontologams kelia ne pati liga, o specifiniai vaistai jai gydyti – bisfosfonatai. Vartojant šiuos vaistus, ypač leidžiamus į veną didelėmis dozėmis (dažniau onkologijoje, rečiau osteoporozės gydymui), egzistuoja labai reta, bet rimta komplikacija – žandikaulio osteonekrozė. Todėl pacientai privalo informuoti burnos chirurgą apie vartojamus vaistus. Jei vaistai vartojami tabletėmis osteoporozei gydyti, rizika yra minimali, tačiau gydytojas gali atlikti specifinius kraujo tyrimus rizikai įvertinti ir parinkti mažiau traumuojančią operacijos metodiką.
Specialisto požiūris ir paciento atsakomybė
Sėkmingas gydymas neįmanomas be atviro dialogo. Gydytojas odontologas privalo žinoti visą paciento ligos istoriją, net jei tam tikri faktai atrodo nesusiję su dantimis. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai nutyli apie vartojamus maisto papildus ar nereceptinius vaistus, kurie taip pat gali turėti įtakos kraujo krešėjimui ar gijimui.
Kaip teigia gydytojas odontologas Paulius: „Didžiausia klaida, kurią daro pacientai – tai bandymas patiems nuspręsti, kas svarbu, o kas ne. Mes vertiname visumą. Šiuolaikinės technologijos leidžia implantuoti dantis net ir sudėtingiausiems pacientams, tačiau tam reikalingas planas. Kartais tenka atidėti procedūrą mėnesiui, kad sureguliuotume kraujospūdį ar cukraus kiekį, tačiau tai darome tam, kad rezultatas būtų ilgaamžis. Pacientas turi suprasti, kad burna nėra atskira nuo kūno sistema.“
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma baimių dėl dantų implantacijos sergant lėtinėmis ligomis yra perdėtos arba paremtos senais medicinos standartais. Diabetas, širdies ligos ar osteoporozė reikalauja atidumo, papildomų tyrimų ir kartais – ilgesnio pasiruošimo, tačiau tai nėra priežastis atsisakyti pilnavertiško kramtymo ir estetiškos šypsenos. Svarbiausia yra pasirinkti kvalifikuotus specialistus, kurie geba vertinti ne tik burnos ertmės situaciją, bet ir bendrą paciento sveikatą, bei sąžiningai laikytis visų rekomendacijų prieš ir po procedūros.