Optimalus laikotarpis kanapių sėjai
Pluoštinės kanapės optimaliai sėjamos nuo balandžio iki gegužės mėnesio, atsižvelgiant į klimato zoną ir esamas meteorologines sąlygas. Tačiau svarbu pripažinti, kad klimato kaita keičia įvairių kultūrų, įskaitant kanapes, sodinimo praktikas. Kaip augintojai, turime būti išmintingi ir įgudę orų prognozuotojai. Mūsų gebėjimas numatyti klimato sąlygas, atpažinti natūralius gamtos reiškinius ir įvertinti aplinkybes žymiai padidina mūsų galimybes gauti gausų derlių.
Pasirengimas kanapių sėjai
Dirvožemio tyrimai
Prieš sodinant rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą. Ši analizė nustato maistinių medžiagų kiekius ir pH lygį. Ideali dirvožemio pH reikšmė kanapėms svyruoja nuo 6,0 iki 7,5. Remiantis tyrimų rezultatais, reikia atlikti reikiamus dirvožemio maistinių medžiagų pakeitimus.
Dirvožemio paruošimas prieš sėją
Dirvožemio įdirbimas leidžia deguoniui ptekti giliau, taip aeruojant jį ir kontroliuojant piktžolių plitimą. Prieš sėjant, dirvožemis turėtų būti purus ir pakankamai drėgnas. Puri dirva su pakankama drėgme skatina greitesnį sėklų dygimą.
Natūralus organinis tręšimas
Ekologinis ūkininkavimas reikalauja griežtai laikytis taisyklių, kad kanapės būtų auginamos be cheminių trąšų, pesticidų ir herbicidų.
Kanapių sėklų pasirinkimas
Tinkamų sėklų pasirinkimas yra lemiamas veiksnys sėkmingam kanapių derliui. Svarbūs parametrai, kuriuos reikia apsvarstyti, yra šie:
- Sėklų tinkamumas vietos klimatui ir dirvožemio sąlygoms.
- Sėklos pagal auginimo tikslą:
- Kanapių pluoštas
- Kanapių žiedai ir lapai, kanapių arbata, CBD aliejaus gamyba
- Kanapių sėklos ir kanapių sėklų aliejus
- Sėklų įsigijimas iš sertifikuotų tiekėjų.
Kanapių augimo trukmė
Kanapės yra greitai augantis augalas, kurio augimo ciklas trunka 90-120 dienų, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Todėl kanapes sėjant vėlyvą pavasarį, derlių galima nuimti ankstyvą rudenį. Pagrindiniai kanapių augimo etapai yra:
Sėklų dygimas: trunka iki 10 dienų.
Vegetatyvinė fazė: trunka nuo 10 iki 60 dienų. Šis laikotarpis, nuo dygimo iki žydėjimo, pasižymi greitu vystymusi, kai augalas ruošiasi žydėti. Augalas orientuojasi į tvirtos struktūros – stiebų, lapų ir ypač šaknų sistemos kūrimą, kuri absorbuoja dirvožemio maistines medžiagas. Augalas formuoja didelius, vėduokles primenančius lapus, būtinus fotosintezei, kurios metu šviesa paverčiama energija, kaupiama augalų audiniuose augimui ir vystymuisi. Šios fazės metu kanapių augalams reikia daug šviesos.
Žydėjimo laikotarpis: trunka nuo 60 iki 90 dienų. Šiuo metu kanapių augalas pradeda formuoti žiedus (pumpurus). Šviesos ciklo pokyčiai, ypač trumpesnės šviesos valandos, pakeičia augalo vystymąsi į reprodukcinį. Kanapių žiedai formuoja trichomas – mažas liaukines struktūras, gaminančias dervą, kurioje yra gausu kanabinoidų (kaip CBD), terpenų ir kitų junginių. Kanapių augalai gali būti vyriški, moteriški arba hermafroditiški. Moteriški augalai gamina pageidaujamus žiedus, o vyriški augalai gamina žiedadulkes. Norint maksimaliai išgauti CBD, vyriški augalai paprastai pašalinami, kad būtų išvengta moteriškų augalų apdulkinimo ir sėklų formavimosi. Šiandien galima įsigyti tik moteriškų kanapių sėklų. Taigi tai palengvina ūkininkavimą, norint auginti kanapes dėl CBD.
Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo kanapių galutinio panaudojimo. Pluoštinėms kanapėms derlius paprastai nuimamas praėjus 70-90 dienų po sėjos. Sėkloms reikia apie 100-120 dienų, o CBD – nuo 90 iki 120 dienų.
Kanapių auginimo aplinkos nauda
Anglies dioksido absorbcija
Kanapių augalai yra labai efektyvūs anglies dioksido surinkime, sugerdami daugiau CO2 vienam hektarui nei dauguma medžių. Kanapių auginimas yra veiksmingas įrankis, kovojant su klimato kaita. Kanapės gali sugerti iki 15 tonų CO2 vienam hektarui, žymiai sumažinant žemės ūkio veiklos anglies dioksido pėdsaką. Todėl kanapių auginimas yra naudingas ne tik dėl savo unikalių sveikatingumo savybių, bet ir kaip būdas mažinti globalinį atšilimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Dirvožemio būklės gerinimas
Kanapių gilios šaknys padeda aeruoti dirvožemį ir užkirsti kelią dirvos erozijai. Jos taip pat padeda pašalinti toksinus iš dirvožemio fitoremediacijos būdu, kai augalai skaido teršalus arba kaupia juos savo šaknyse, stiebuose ar lapuose. Be to, kanapės gamina natūralius pesticidus, apsaugančius augalą nuo kenkėjų be sintetinių medžiagų, todėl dirvožemis ir augalai ir galutinis produktas yra sveikesni.
Vandens taupymas
Kanapėms reikia žymiai mažiau vandens nei kitiems pramoniniams augalams, pavyzdžiui, medvilnei. Toks vandens pasisavinimo efektyvumas sudaro palankias sąlygas kanapes auginti net ir tuose regionuose, kuriuose ir sausa.
Biologinės įvairovės skatinimas
Kanapių auginimas skatina įvairių vabzdžių ir paukščių rūšių biologinę įvairovę. Tanki kanapių lapija sukuria natūralią buveinę, palankią laukinės gamtos klestėjimui ir išlikimui.